- liaupsė
- liaupsė̃ dkt. Nepàgrįstos liaũpsės mini̇̀strui.
.
.
liaupsė — liaupsė̃ sf. (4) psn. 1. garbė, pagyrimas: Savos garbės ir liaupsės neieškotumbim DP128. Mes tau nū pon liaupsę duome Mž162. Jam teesie liaupsė ir garbė BPI167. Liaupsė̃s giesmė KII32. 2. R, K garbinama giesmė: Liaupses, giesmes nu giedokit RD196 … Dictionary of the Lithuanian Language
любо — любой, любый дорогой , укр. любий, др. русск., ст. слав. любъ ποθεινός, словен. ljȗb, ljubа ж., чеш. liby милый, любимый, приятный , стар. l᾽uby, польск., в. луж., н. луж. luby. Отсюда любовь ж., укр. любов, др. русск., ст. слав. любы, род. п.… … Этимологический словарь русского языка Макса Фасмера
Vocabulario indoeuropeo (no sustantivos) — Anexo:Vocabulario indoeuropeo (no sustantivos) Saltar a navegación, búsqueda Protoindoeuropeo durante el periodo kurgan … Wikipedia Español
Список праиндоевропейских корней — Для улучшения этой статьи желательно?: Найти и оформить в виде сносок ссылки на авторитетные источники, подтверждающие написанное … Википедия
Anexo:Vocabulario indoeuropeo (no sustantivos) — Protoindoeuropeo durante el periodo kurgan. Indoeuropeo en el 2500 a.C … Wikipedia Español
Lob — Sn std. (8. Jh.), mhd. lop m./n., ahd. lob, as. lof Stammwort. Aus g. * luba n. Lob , auch in anord. lof, ae. lof m./n., afr. lof. Daneben das Verb g. * lub ō Vsw. loben in ahd. lobēn, lobōn, mhd. loben, as. lobon, afr. lovia, ae. lofian, anord … Etymologisches Wörterbuch der deutschen sprache
love — {{11}}love (n.) O.E. lufu love, affection, friendliness, from P.Gmc. *lubo (O.H.G. liubi “joy,” Ger. Liebe “love;” O.N., O.Fris., Du. lof; Ger. Lob “praise;” O.S. liof, O.Fris. liaf, Du. lief, O.H.G. liob, Ger. lieb, Goth. liufs … Etymology dictionary
atidavinėti — tr. 1. K, Gs iter. dem. atiduoti 3: Atidavinėk po truputį skolą J. 2. išnuomoti: Anas iš pusės atadavinėja Ad. 3. siūlyti, sutikti parduoti: Pirma už tris šimtus man atidavinėjo Pc. 4. ruoštis išleisti už vyro: Aš girdėjau, kad anas dukterį… … Dictionary of the Lithuanian Language
atiduoti — atiduoti, da, atìdavė 1. tr. negrąžintinai įteikti (kam), nepasilikti sau: Ką turėjau, àtdaviau Eiš. Aš buvau atidẽvęs jam arklį Žml. Šitą obuolį atiduok tam mažiui (vaikui) Kt. Paskutinius marškinius ataduotum J.Jabl. Vainikėlį atidaviau nuo … Dictionary of the Lithuanian Language
atliepimas — 2 atliepìmas sm. (2) → 2 atliepti. 1. atsitrenkimas: Pasidėk ant akmens – būs geresnis atliepìmas Skdv. Kalant neturia atliepìmo Skdv. 2. N atbalsis, aidas. | refl. Q136, R400: Balso atsiliepimas SD60. ^ Koks šaukimas, toks ir atsiliepimas NžR … Dictionary of the Lithuanian Language